- ruoša
- ruošà dkt. Dabar̃ pati̇̀ ruošà, o tù trukdai̇̃ mán ruõštis.
.
ruoša
Look at other dictionaries:
ruoša — ruošà sf. (4) 1. J rengimas, ranga: Daug ruošõs Lkm. Ilgos ruošõs žmogus NdŽ. Dabar jo (A.Mackevičiaus) galva užimta vien tik sukilimo ruoša V.Myk Put. Tikrai metas ruoštis, bet ruošos nematyti rš. Rūmų langai atviri, girdėti žmonių kalbos ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
ruoša — statusas T sritis švietimas apibrėžtis Darbinio auklėjimo forma šeimoje ir mokykloje, kai mokiniai rengiami dirbti buities darbus. Ruošos darbų mokoma ir per specialias pamokas. Yra sudarytos buities kultūros mokymo programos, skirtos daugiausia… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
ruošautis — ruošautis, aujasi, ãvosi KŽ(A1883,229) žr. ruošti 1 (refl.): Miegojo sau saldžiai, o mergaitė už jį ruošavos MitI377 … Dictionary of the Lithuanian Language
Haushalt — ruoša statusas T sritis švietimas apibrėžtis Darbinio auklėjimo forma šeimoje ir mokykloje, kai mokiniai rengiami dirbti buities darbus. Ruošos darbų mokoma ir per specialias pamokas. Yra sudarytos buities kultūros mokymo programos, skirtos… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
housekeeping — ruoša statusas T sritis švietimas apibrėžtis Darbinio auklėjimo forma šeimoje ir mokykloje, kai mokiniai rengiami dirbti buities darbus. Ruošos darbų mokoma ir per specialias pamokas. Yra sudarytos buities kultūros mokymo programos, skirtos… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
домоводство — ruoša statusas T sritis švietimas apibrėžtis Darbinio auklėjimo forma šeimoje ir mokykloje, kai mokiniai rengiami dirbti buities darbus. Ruošos darbų mokoma ir per specialias pamokas. Yra sudarytos buities kultūros mokymo programos, skirtos… … Enciklopedinis edukologijos žodynas
nepryruoša — sf. (1) žr. neprieruoša: 1. Seniai reikėjo tas vilnas sukaršt, ale vis mano nepryruoša Škn. 2. scom. Mūsų tėvas didelis nepryruoša – nė kūtei stogo dar neuždengė Kair … Dictionary of the Lithuanian Language
saviruoša — savi̇̀ruoša dkt. Pedagògo, vertėjo, ãktoriaus savi̇̀ruoša … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… … Dictionary of the Lithuanian Language
liuoba — liuobà sf. (4) K; CI343 1. gyvulių šėrimas, ruoša apie gyvulius: Nukinko arklius, o paskui jau eina su manim vakaro liuobos J.Balt. Aldona, baigusi pietų liuobą, ruošėsi eiti namo J.Avyž. Vis liuobõs yra prie ūkio J. Rodos, jau liuobos laikas:… … Dictionary of the Lithuanian Language
